Elektriniai, dujiniai, dyzeliniai šildytuvai

2021/07/23 paskelbė 22C

Elektriniai, dujiniai, dyzeliniai šildytuvai

Elektriniai šildytuvai ir kaloriferiai

Elektriniai šildytuvai ypač populiarūs kaip papildomas šilumos šaltinis. Pagal kaitinamojo elemento pobūdį jie gali būti atviro tipo – tai vadinamieji kaloriferiai, uždaro tipo – tepaliniai radiatoriai, anglies kristalų – infraraudonųjų spindulių šildytuvai, dujiniai, skysto kuro šildytuvai.

Eksploatacinio komforto ir saugos požiūriu visus elektrinius šildymo prietaisus galime klasifikuoti į turinčius atvirą (tegul ir apsaugotą nuo tiesioginio kontakto) šildantįjį paviršių ir prietaisus, kur toks šilumą išskiriantis elementas yra uždarame korpuse (jie neturi tiesioginio kontakto su patalpos oru).

Atviro tipo kaloriferiai gali turėti ventiliatorių, kuris pučia karštą orą ir tolygiau išsklaido po patalpą. Tačiau jie sausina patalpų orą, nors įšildo gana greitai.

Tepaliniai radiatoriai

Populiariausi yra tepaliniai radiatoriai. Įjungus prietaisą specialus jame esantis tepalas sušyla ir radiatorius ima spinduliuoti šilumos energiją. Patalpų oro šie šildytuvai nesausina ir deguonies nedegina. Tepaliniai radiatoriai yra palyginti nebrangūs, eksploatuojant iš vartotojo specialių žinių ar įgūdžių nereikalauja ir veikia tyliai. Jie patogūs pernešti ir pastatyti norimoje vietoje.

Tepaliniame radiatoriuje elektrinis šildytuvas yra panardintas mineraliniame tepale, kuris cirkuliuoja uždaros hermetiškos metalinės konstrukcijos viduje. Išvaizda toks tepalinis radiatorius gali imituoti ir įprastinį ar senovišką radiatorių iš ketaus, tačiau dauguma šių šildymo prietaisų yra modernaus dizaino.

Kilnojamieji tepaliniai šildytuvai ar stacionarūs jų analogai – tepaliniai radiatoriai – priskiriami saugesnių prietaisų grupei. Nors visi kokybiški šiuolaikiniai elektriniai šildymo prietaisai turi būti saugūs, tačiau, pripažinkime, kad psichologiškai smagiau jaučiamės, jeigu nematome iki raudonumo įkaitusių šildytuvo detalių... 

Tačiau neverta tikėtis, kad toks tepalinis šildytuvas šaltą patalpą sušildys itin sparčiai – šiuo požiūriu jis nusileidžia didelės galios ventiliatoriais aprūpintiems oriniams elektriniams šildytuvams su metaliniais ar keraminiais kaitinimo elementais. Tepalinių radiatorių paskirtis kita, tai gana lėtai prišildantys patalpas, todėl kartais yra vadinami inertiškais, bet šiaip patikimi, ilgai ir užtikrintai šildantys prietaisai. Kita vertus, gaminami ir patalpas sparčiau šildantys tepaliniai radiatoriai su įmontuotais ventiliatoriais (šie padeda efektyviau ir sparčiau paskirstyti šilto oro srautus), todėl potencialiam tokio prietaiso pirkėjui pirmiausia patartumėme apgalvoti ir aiškiai suformuluoti savus poreikius.

Tepalinio radiatoriaus galia priklauso nuo šildančiųjų sekcijų kiekio (nuo keturių iki dešimties ir daugiau, tačiau kartais apie jų kiekį iš išvaizdos nuspręsti sunku) ir matmenų. Galia priklauso ir nuo šildytuvo svorio, nors jis retai kada būna sunkesnis nei 17–20 kg. Įprastiniuose buitiniuose tepaliniuose šildytuvuose (radiatoriuose) didžiausia galia būna nuo 1 iki 2,5 kW. Šį techninį rodiklį pravartu žinoti ne tik dėl to, kad jis lems radiatoriaus kainą ir eksploatavimo išlaidas (suvartojamos elektros energijos sąnaudas). Supaprastinant galima teigti, kad 1 kW tepalinio radiatoriaus galios apšildo apie 10 kvadratinių metrų patalpos, jei lubos joje yra ne aukštesnės kaip 3 m. Žinoma, tai tik orientacinis rodiklis – dar reikėtų atsižvelgti į patalpos planą, jos atitvarų apšiltinimo kokybę, oro kaitos dažnį joje ir kitus parametrus.

Tepalinio radiatoriaus galia, konstrukcija ir apdaila, kaip ir jame sumontuotos valdymo įrangos sudėtingumas, lemia šildymo prietaiso kainą. Nors šio šildymo prietaiso konstrukcija gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai baziniame prietaiso variante būna būtiniausieji valdymo komponentai: galios reguliatorius, iš kelių jo darbo režimų leidžiantis pasirinkti vieną, geresnės kokybės šildytuvuose bus termostatas (padeda automatiškai palaikyti jūsų nustatytą temperatūrą), apsauga nuo perkaitimo.

Geros kokybės kilnojamųjų šildytuvų modeliai patys išsijungia ir signalizuoja, jeigu netyčia nuverčiami (jie komplektuojami su prietaiso padėties jutikliais). Jei tepaliniai šildytuvai naudojami kaip stacionarūs šildymo prietaisai (radiatoriai), jei jų patalpoje bus keletas, vertėtų rinktis tokius, kuriems būtų galima panaudoti vieną termostatą.

Jei tepaliniai šildytuvai (radiatoriai) bus pagrindiniai patalpų šildymo prietaisai arba naudojami kaip rezervinė šildymo sistema, svarbu, kad jie turėtų žemos, ekonomiškos (4–6laipsnių C) temperatūros palaikymo funkciją – taupydami elektros energiją ar neveikiant pagrindinei šildymo sistemai, galėsite nesibaiminti, kad namai ar kitos patalpos užšals. Sudėtingesnės konstrukcijos tepaliniuose radiatoriuose dar įmontuojamos laiko relės ar net elektroniniai programuojami šildymo režimo valdikliai. Tokia įranga tepalinio radiatoriaus režimą (veikimo pradžią ir pabaigą, palaikomą patalpos temperatūrą, įmontuoto ventiliatoriaus veikimo intensyvumą ir t. t.) galima reguliuoti taip, kad sutaupytume elektros energijos ar pasilepintumėte komfortiškomis patalpų šildymo sąlygomis.

IR spindulių šildytuvai

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai arba plokštės į aplinką skleidžia infraraudonuosius spindulius ir šildo ne orą, o patalpoje esančius paviršius, daiktus ir kūnus. Nuo paviršių pasklidusi šiluma sušildo orą. Labai patogu, kad infraraudonųjų spindulių plokštės yra plonos, jas galima montuoti praktiškai visur – ant grindų, sienų, lubų. Be to, laikoma, kad tai vienas efektyviausių būdų elektros energiją paversti šilumos energija, kai kurie infraraudonųjų spindulių šildytuvų gamintojai deklaruoja apie 80-90 proc. infraraudonųjų spindulių šildytuvų efektyvumą.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvų galia svyruoja nuo 1,2 iki 4,2 kW, galingesni šildytuvai gali turėti ventiliatorių. Standartiniuose infraraudonųjų spindulių šildytuvuose šiltas oras nepučiamas, o perduodamas spinduliais, šie šildytuvai veikia tyliai ir yra ekonomiški – šiluma koncentruojama reikiamoje vietoje. Šildytuvo infraraudonųjų spindulių kryptis nesunkiai reguliuojama,  jų yra  skirtingų galių. 

 

Pagal kuro rūšį mobilūs elektriniai šildytuvai dar gali būti dujiniai ir kūrenami skystu kuru, taip pat gali būti komplektuojami su  specialiu laikikliu arba ant trikojo.

Dujiniai šildytuvai

Dujiniai oro šildytuvai – dujiniai kaloriferiai yra gana universalūs, mobilūs, galima naudoti ir patalpų viduje,  ir lauke. Bet dujų degimui viduje reikia daug oro, turi būti degimo produktų nuvedimas, galbūt todėl dujiniai šildytuvai labai populiarūs lauke, terasų apšildymui, turi ventiliatorių šilumos paskirstymui.

Dujos, susimaišiusios su oru patenka į atvirą arba izoliuotą degimo kamerą, kur vyksta lėtas degimas, karštas oras įkaitina keraminę plokštę, nuo kurios nupučiamas į aplinką. Dujiniai šildytuvai kompaktiški, nepriklausomi nuo elektros, tačiau naudojimas viduje reikalauja ypatingo atsargumo. Yra dujinių šildytuvų modelių su elektroniniu uždegimu, prie kurių taip pat gali būti prijungtas termostatas.

Dyzeliniai (skysto kuro) šildytuvai

Skysto kuro arba dyzeliniai šildytuvai gali būti tiesioginio ir netiesioginio degimo. Tiesioginio degimo šildytuvų – vadinamųjų dyzelinių oro patrankų konstrukcija paprastesnė, bet jų naudojimo vietoje turi būti geras vėdinimas, nes galimas kuro kvapas iš nesudegusių kuro dalelių. Dyzelinių šildytuvų efektyvumas nusakomas kuro sąnaudomis ir išpučiamo oro kiekiu.

Netiesioginio degimo šildytuvai  gali būti naudojami patalpose, kur vėdinimas ne toks geras, jie sudegina kurą efektyviau.

Dyzelinių šildytuvų konstrukciją sudaro kuro talpa, oro padavimo vamzdis, degimo kamera, uždegimo žvakės, elektroninis liepsnos stabilizatorius, oro filtrai, ventiliatorius, kuro siurblys, kontroleris, gali turėti integruotą termostatą, apsaugą nuo perkaitimo. Įjungimui reikalingas elektros lizdas. Kuras uždegamas žvakių pagalba, degantis oras kaitina šilumokaitį ir šiluma ventiliatoriaus pagalba paskleidžiama aplinkoje.

Dyzeliniai šildytuvai pagal galią ir paskirtį skirstomi į pramoninius, mobilius statybinius, buitinius. Naudojant patalpose, jos turi būti gerai vėdinamos. Prie skysto kuro šildytuvų gali būti jungiamas ir į lauką išvedamas dūmtakis. Kadangi atstumai labai skirtingi, dūmtakis su mobiliuoju šildytuvu nekomplektuojamas, jį reikia įsigyti atskirai. Paprastai dūmtakiai būna plieniniai arba lankstūs, iš karščiui atsparaus plastiko. Mobilūs šildytuvai su dūmtakiu žiemą nepakeičiami ten, kur reikalingas švarus oras – pavyzdžiui, mugių palapinėse, laikinose parduotuvėse, kavinėse ir t.t.  Dyzeliniai šildytuvai puikiai tinka didelių plotų sandėlių, salių apšildymui.

Mobilus skysto kuro šildytuvas gali būti komplektuojamas ir su ortakiais, kurie patalpose paskirsto orą  tolygiau. 

 

22C padės Jums:

  • nemokamai konsultuojame;
  • padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
  • tinkamai sukomplektuojame prekes;
  • rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
  • nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.

22C NEMOKAMA KONSULTACIJA +370 644 66222

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su kitais: