Žalioji energetika

Žalioji elektros energija – tai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminama energija. Atsinaujinančiais energijos ištekliais vadinami dėl natūraliai gamtoje vykstančių procesų nuolat atsinaujinantys gamtos ištekliai, tokie kaip saulė, vėjas, vanduo, biomasė ir kt. 

Iš esmės pagrindinis žaliosios elektros energijos bruožas yra tai, kad ją gaminant į atmosferą patenka daug mažiau kenksmingų medžiagų, nei elektros gamybai naudojant akmens anglį, naftą ar kitus neatsinaujinančius energijos išteklius.

Tad būtent dėl draugiškumo gamtai žalioji elektra kartais dar vadinama švaria ar tvaria elektros energija. Be to, ne veltui iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama energija įprastai vadinama žaliąja elektra – žalia spalva visuotinai siejama su gamta, ji simbolizuoja augimą, gyvastį, atsinaujinimą, harmoniją.

Išteklių neišsenkamumas

Žaliosios elektros gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai įprastinius energijos šaltinius, t. y. anglį, naftą, dujas, nurungia savo neribotumu. Tai reiškia, kad nuo žmogaus veiklos šių išteklių rezervai nesikeičia – nesvarbu, kiek sunaudosime, pavyzdžiui, saulės energijos, saulė šviesti nesustos. Taigi, žaliosios energetikos vystymas leidžia veiksmingai dorotis su energijos išteklių baigtinumo grėsme.

Aplinkos saugojimas

Gaminant elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, į aplinką patenka žymiai mažesnis, nei naudojant iškastinį kurą, CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų kiekis. Tai sprendžia šiltnamio efekto problemą, kurios pasekmė – klimato kaita (tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjančios stichinės nelaimės, pavyzdžiui, miškų gaisrai, kiti kardinalūs klimato pokyčiai). Be to, tokiu būdu taip pat saugoma žmonių bei gyvūnų kvėpavimo takų sveikata, sukuriamos sąlygos išsaugoti gamtą ateities kartoms.

Ekonominis augimas

Nors iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama žalioji elektra vis dar yra brangesnė už įprastą elektrą, dėl sparčios technologijų pažangos jos kaina laikui bėgant tampa vis prieinamesnė ir patrauklesnė, o augantis šios elektros vartojimas teigiamai veikia šalies ekonomiką – skatinama vietinė elektros energijos gamyba, kuriamos naujos darbo vietos ir taip didinamas užimtumas bei mažinamos energetinių išteklių importui skiriamos išlaidos.

Tai, kad ES šalių numatytą tikslą iki 2020-ųjų pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime Lietuva pasiekė dar 2014 m., o Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nubrėžtas ambicingas siekis iki 2050 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 100 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos rodo, kad mūsų šalyje atsinaujinanti energija plėtojama gana sėkmingai ir žaliosios elektros teikiama nauda itin vertinama.