Elektrinis šildymas
Elektrinis šildymas pasiteisina tuomet, kai nėra galimybės ar noro naudoti kitą šilumos šaltinį – dujas, kietąjį kurą ar šilumos siurblį, arba kai norima pašildyti nedideles patalpas ir mažus grindų plotus – vonios kambarį, holą, priepirtį ir pan. Taip pat ekonomiškai pasiteisina A+ klasės ar pasyviuosiuose namuose, kur šilumos poreikis nedidelis. Tokiu atveju nereikia katilinės, elektrinį šildymą įrengti pigiau, labai patogu jį valdyti. Neretai elektra šildomos grindys įrengiamos kaip dubliuojanti šildymo sistema. Turint elektros jėgainę, grindinis šildymas gali tapti dar labiau atsiperkančiu šildymo būdu.
Elektrinio grindinio šildymo sistemą galima montuoti ant jau esamo pagrindo ar senų grindų (betono, medienos, gipskartonio, plytelių), o tai aktualu renovuojamuose namuose.
Elektrinis šildymas įgyvendinamas paklojus kabelius arba elektrinius šildymo kilimėlius. Grindų šildymo kilimėlis – tai tas pats elektrinis kabelis, tik jau pritvirtintas prie lankstaus tinklelio, o kilimėlio paklojimas daug greitesnis ir paprastesnis. Kilimėliams dažniausiai naudojami mažesnio galingumo kabeliai. Kilimėlius verta rinktis tada, kai taupomas patalpos aukštis, kai ant grindų negalima lieti storesnio betono sluoksnio. Elektriniai kabeliai ir jų kilimėliai nestori (nuo 3 iki 15 mm), taigi įrengiant elektrinį šildymą neprarandama patalpos aukščio, sistema dinamiška, įšyla greitai.
Ant elektrinio šildymo kilimėlio galima tepti klijus ir klijuoti plyteles. Ant šildomų grindų klojant plyteles reikia pasirinkti elastingus plytelių klijus ir elastingą siūlių glaistą, kad vėliau nesutrūkinėtų.
Prieš įsigyjant grindų šildymo sistemą reikia įsitikinti, ar jai pajungti užtenka elektros galingumo. Paprastai įrengiant šildomas grindis (ne pagrindinį šilumos šaltinį) sausose patalpose, reikia 80–100 W/kv. m, šlapiose – 125–150 W/kv. m, patalpose su aukštomis lubomis – 150–200 W/kv. m.
Iki 40 proc. elektra šildomų grindų energijos sąnaudų priklauso nuo termoreguliatoriaus pasirinkimo. Geriau rinktis tikslesnius elektroninius nei elektromechaninius. Be to, elektroniniuose reguliatoriuose yra ir programavimo funkcija, kai galima nustatyti, kad šildymas tam tikru laiku išsijungtų, vėl įsijungtų ir t. t. Galima reguliavimui naudoti išmaniąją programėlę.
Grindų danga virš elektra šildomų kilimėlių gali būti iš bet kurios medžiagos, jei tik gamintojas nenurodo, kad tokiam tikslui netinkama. Tai keraminės ir akmens masės plytelės, laminatas, parketlentės, tik jos turėtų būti suklotos ne slankiuoju būdu, bet priklijuotos elastingais klijais.
Grindų šildymo kabelius galima montuoti į 3–5 cm storio betono sluoksnį. Tokie kabeliai pigesni, tačiau jų įšilimo laikas ilgas – 4–6 val. ir tai netinkama sistema, kai norima temperatūrą žeminti tam tikrais laiko tarpais, pavyzdžiui, naktį. Tokiu atveju geriau tinka šildymo kilimėlis arba plonas kabelis tiesiog į plytelių klijus ar išlyginamąjį sluoksnį. Tokia sistema įšyla per 45–60 min. Efektyvesnė sistema bus, jei po kabeliais paklojama speciali šilumos izoliacinė plokštė – grindų konstrukcija įšyla maždaug per 20 min. Šiuo atveju atitinkamai bus mažesnės ir energijos sąnaudos reikalingos grindų temperatūrai pakelti.
Kabelių galiai nustatyti reikia apskaičiuoti šilumos nuostolius, atsižvelgiant į pastato termoizoliaciją, patalpos tūrį, langų plotą ir kitus parametrus.
Grindinis šildymas vandeniu
Tai sistema, kur vandens pašildymui galima naudoti turimą ir patogiausią karšto vandens ruošimo būdą. Tai gali būti kieto kuro ar dujinis katilas, šilumos siurblys ir pan. Jeigu naudojamas kieto kuro katilas, patogiausia turėti akumuliacinę vandens talpą, jeigu dujinio šildymo katilas - būtina naudoti hidraulinį indą srautų skirstymui, nes norint užtikrinti efektyvų katilo darbą, būtina palaikyti šilumnešio temperatūros skirtumą katile apie 20 laipsnių C, o grindiniam šildymui maksimalus šilumnešio temperatūrų skirtumas yra apie 10 laipsnių C.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris, į grindų vamzdyną atitekančio vandens temperatūra yra apie 25–40 laipsnių C, grindų paviršiaus temperatūra – iki 28-29 laipsnių C. Galime palyginti su radiatoriniu šildymu: į radiatorius tiekiamo vandens temperatūra siekia 60–80 laipsnių C.
Dėl didelio grindų inertiškumo jų įšilimo ir ataušimo laikas yra ilgas, o efektas, įjungus šildymą, jaučiamas po kelių valandų. Grindinis šildymas bus problematiškas patalpose, kur daug ant grindų pastatomų baldų, nelabai tinka kiliminei dangai.
Tačiau vandeniu šildomos grindys yra komfortiškos, nes šiluma paskirstoma tolygiai visu plotu, pirmiausia šiluma jaučiama žemutiniame lygyje, kur ir yra žmonės.
Kad grindinis šildymas būtų efektyvus, rekomenduojama parengti projektą, kuriame numatomas vamzdžių skersmuo, išdėstymas, tvirtinimas ir atstumai bei valdymo sistema. Kiekvienai patalpai reikalingas termostatas, visai e
Grindinio šildymo vamzdynas montuojamas iš plastikinių tam tikslui skirtų vamzdelių. Vamzdžių diametras parenkamas pagal šilumos poreikį, paprastaitai tai būna 16 - 20 mm storio vamzdeliai. Jų skersmuo nurodomas projekte.
Atstumai tarp vamzdelių taipogi parenkami pagal šilumos poreikį: vienoje patalpoje gali neužtekti ir kas 5 cm, o kitur gal ir kas 30 cm bus vos ne per daug. Beje, prie lauko sienų paprastai tarpai tarp vamzdelių būna perpus mažesni nei patalpos viduryje.
Armatūros tinklas bet kokiu atveju reikalingas betono grindims, tad galima vamzdelius rišti tiesiog prie armatūros. Rinkoje yra specialių EPS plokščių, kurios turi dvigubą funkciją: jų sluoksnis tarnauja kaip termoizoliacinė medžiaga ir grindinio šildymo vamzdelių įtvirtinimas.
Betono sluoksnis, kuriuo iš viršaus užliejami vamzdeliai, turi būti tam tikro storio (dažniausias apie 4 – 5 cm), jis nurodomas grindinio šildymo projekte. Jei bus per plonas, vamzdelių vietose grindų paviršius įkais daugiau, tarpuose tarp jų – mažiau. Grindų paviršiuje susidarys šalti ir karšti ruožai.
Norint palaikyti patalpoje tam tikrą oro temperatūrą, būtina reguliuoti į grindinio šildymo sistemą patenkančio šilumos srauto kiekį. Reguliavimo principas paprastas: kai patalpose pasiekiama norima temperatūra, uždaroma šilumnešio cirkuliacija atitinkamame kontūre (prietaise). Šiuo atveju grindys yra „prietaisas“- valdyti turime atitinkamą vožtuvą reguliuojamame kolektoriuje, valdymo signalą laidais arba radio ryšiu duoda patalpose esantys termostatai. Kambario temperatūros termostatas oro temperatūrai matuoti ant vidinės sienos montuojamas maždaug 1,5 m aukštyje, ne saulėtoje pusėje.
Grindų šildymo valdymo sistema sudėtingesnė nei termostatiniai ventiliai ir termostatinės galvos ant radiatorių, bet žymiai daugiau ir valdymo funkcijų - ekonominis ar komforto režimų palaikymas pagal norimą laiką, atostogų režimas ar režimas nuo užšalimo ir pan. Temperatūra palaikoma tiksliau ir efektyviau, tuo pačiu mažesnės ir šilumos sąnaudos. Jei naudojama radio kontrolės sistema, veikianti dinaminio energijos valdymo principu, ji ne tik idealiai paskirsto kiekvienai patalpai reikiamą šilumos kiekį ir subalansuoja sistemą, bet dar papildomai sumažina šildymo kaštus.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
- tinkamai sukomplektuojame prekes;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.
