Kaip išsirinkti radiatorių, konvektorių, vonios gyvatuką?

2021/07/22 paskelbė 22C

Kaip išsirinkti radiatorių, konvektorių, vonios gyvatuką?

Radiatoriai

Šiuolaikiniai radiatoriai būną įvairių formų (plokšti, vamzdiniai), vertikalūs, horizontalūs, įvairaus aukščio ir pločio. Jų medžiaga - ketus arba plienas, būna aliuminio radiatorių, dviejų metalo lydinio. Radiatorių plokštės paprastai turi griovelius, kad susidarytų didesnis šilumos atidavimo plotas. Pagal šilumos šaltinį ir šilumnešio tipą radiatoriai gali būti elektriniai ir vandeniniai. 

Radiatorių tipo pasirinkimą lemia šilumos šaltinio tipas. Turint automatizuotą katilinę arba centralizuotus šilumos tinklus, verta rinktis konvekcinio tipo vandeniu užpildomus radiatorius, kadangi jie talpina mažą vandens kiekį ir greitai įšyla bei atvėsta, kintant šilumnešio vandens temperatūrai. 

Jeigu naudojamas paprasčiausias kietojo kuro katilas, tinkamas variantas yra ketaus (vadinamieji špižiniai) radiatoriai, kadangi jie labiau inertiški temperatūros kitimui. Šie įrenginiai į aplinką išspinduliuoja iki 60 proc. šilumos energijos, o likusioji šiluma į aplinką patenka konvekcijos būdu. 

Radiatorius paprastai įrengiamas prie lauko sienos. Geriausia, jeigu statomas po langu, kadangi tokiu atveju pasiekiamas palankiausias patalpos oro pasiskirstymas. Rekomenduojamas radiatoriaus ilgis – ne mažesnis nei lango plotis, viso radiatoriaus pločio neturi uždengti palangė. Tokiu būdu kylanti šilto oro srovė susimaišo su šaltu oru, krintančiu nuo lango stiklo, ir nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Tradiciškai radiatoriai montuojami po langais arba šalia jų, kadangi puikiai  atlieka oro užuolaidos vaidmenį.

Pagrindinis vandeninio radiatoriaus jungties su šilumos šaltiniu elementas -  du vamzdžiai: vienu šilumos nešiklis atbėga į radiatorių, kitu – išbėga, jie gali būti jungiami iš apačios arba iš šono, kartais iš centro. Radiatorių šilumos atidavimo būdas – konvekcija, kuomet šiluma sklinda oro srautais. 
Populiariausi yra plieniniai plokšti radiatoriai, jų efektyvumas didelis, o kaina ne pati didžiausia ir daugeliui prieinama. Jie gali būti viengubi, dvigubi arba trigubi. Dažniausias plieninio radiatoriaus sienelės storis – 1,5 mm, darbinis slėgis - 10 atmosferų. 

Visi plieniniai radiatoriai skirti uždarai šildymo sistemai, t. y., tokiai, kurioje vanduo neturi sąlyčio su aplinkos oru, negauna deguonies ir metalas apsaugomas nuo korozijos. Plieninių radiatorių korozija priklauso ir nuo šilumnešio sudėties: jeigu ji netinkma, plieniniai radiatoriai ima rūdyti.
Kai kurie gamintojai turi dvigubus ar trigubus plieninius radiatorius, kuriuose gali šilti viena arba abi plokštės. Pagal temperatūros daviklį reaguodami į aplinkos temperatūrą tokie radiatoriai taupo šilumą.

Ketaus radiatoriai gali turėti keletą sekcijų, jie yra patvaresni ir daugiau inertiški – t.y., lėčiau įšyla, bet ir lėčiau atšąla. Kai kas dar mano, kad špižiniai radiatoriai netaupūs. Senieji tokio tipo radiatoriai iš tiesų turėjo didelę talpą, taigi, kol prišildavo bei atvėsdavo 60 litrų, praeidavo nemažai laiko. Tačiau visa tai jau praeitis. Šiuolaikinių radiatorių talpa daug mažesnė. Senųjų radiatorių vienoje sekcijoje tilpdavo apie 4-5 litrus vandens, o visame šiuolaikiniame radiatoriuje yra vos 5  litrai vandens ir, nors ketaus paviršiaus plotas liko toks pats, tačiau šilumos atidavimo paviršius gerokai padidėjo. Kuo mažiau radiatoriuje vandens, tuo jis inertiškesnis ir tuo efektyviau gali būti derinamas su visais reguliavimo prietaisais.

Ketaus radiatoriai sunkūs, juos sudėtingiau transportuoti, surinkti atskiras sekcijas, derinti dydžius, sienoje reikia sumontuoti gembes, ant gipskartonio sienų dėl nemažo svorio juos sumontuoti sunkiau, be to, prieš juos montuojant, būtina nudažyti ir patikrinti tarpsekcines jungtis.

Konvektoriai

Į grindis montuojami konvektoriai - šiuolaikinis šildymo sistemos prietaisas, nes moderniuose stikliniuose pastatuose, prie didelių vitrininių langų tradiciniai radiatoriai tampa interjerą darkančia detale.  Konvektorių korpusas slepiamas grindyse, matomos tik grotelės, pro kurias kyla šilto oro srautas.


Konvektoriai paprastai turi varinius vamzdelius, kuriais cirkuliuoja šilumnešis, korpusas yra iš plieno arba aliuminio, šilumokaičio plokštelės - iš aliuminio. Šiuo atveju reiktų žinoti, ar variniai vamzdžiai bus suderinami su esama šildymo sistema, nes jei joje yra metalinių elementų, kurie yra vario antagonistai, gali iškilti rimtų problemų.

Grindjuostės

Dar vienas šildymo prietaisas, panašus į ištemptą radiatorių – grindjuostės, liaudiškai vadinamos plintusais. Variniai vamzdeliai arba elektros kabelis gali būti slepiami grindjuostėse, šiuo atveju tai bus vadinamasis grindjuostinis šildymo būdas. Grindjuostės išvedžiojamos visu kambario perimetru, atitinkamai didesnės galios jos gali būti ir pagrindiniu šildymo būdu. Itin tinka prie langų ir stoglangių, nes padeda išvengti rasojimo problemų.

Gyvatukai

Vonios kambaryje savotišku radiatoriumi galima vadinti rankšluosčių džiovintuvą – vadinamąjį gyvatuką. Jo paskirtis – šildyti ir sausinti vonios kambario orą. Gyvatuko šilumos šaltiniu gali būti elektra, šildymo sistemos vanduo arba vanduo iš karšto vandens ruošimo sistemos. Yra kombinuotų gyvatukų, kurie šildymo sezono metu gali veikti naudodami šildymo sistemos vandenį, o vasarą – elektrą.

Gyvatuko pasirinkimas priklauso nuo to, iš kur bus imamas karštas vanduo – jei jis iš šildymo sistemos, kurioje cirkuliuoja specialus šilumnešis nesukeliantis korozijos, gyvatukas gali būti iš cinkuoto arba nerūdijančio plieno, vario, žalvario, taip pat kombinuotų medžiagų.  
Jei karštas vanduo gyvatukui imamas iš karšto vandens ruošimo sistemos, joje cirkuliuoja vanduo be antikorozinių priedų, į jį patenka deguonies, jis turi druskų, todėl gyvatuko medžiaga turi būti maksimaliai atspari korozijai – tai žalvaris, varis, nerūdijantis plienas be suvirinimo siūlių. Nerekomenduojami plieniniai gyvatukai.

Elektrinių gyvatukų kontūras užpildomas specialiu šildymo sistemoms skirtu skysčiu ir įmontuojamas kaitintuvas su termostatu.

Gyvatukų yra įvairių formų – populiariausi kilpiniai, banguoti ir kopetėlių formos.

Šildymo kilimėliai

Taip pat yra lubinio arba sieninio šildymo kilimėlių. Lubinio šildymo kilimėliai būna pagaminti iš lanksčios medžiagos, per kurią prateka šilumnešis, kuris ir šildo patalpas arba vasaros metu jas vėsina. Lubinio arba sieninio šildymo kilimėlių plotas projektuojamas pagal patalpų plotą ir namo šiluminį poreikį, paduodamą šilumnešio temperatūrą.
 

 

22C padės Jums:

  • nemokamai konsultuojame;
  • padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
  • tinkamai sukomplektuojame prekes;
  • rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
  • nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.

22C NEMOKAMA KONSULTACIJA +370 644 66222

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su kitais: