Buitinės nuotekos valomos centralizuotai arba individualiuose buitinių nuotekų valymo įrenginiuose. Jei pastarieji didesnio pajėgumo ir gali aptarnauti didesnį namų ūkių skaičių, priskiriami grupinei nuotekų tvarkymo sistemai, bet juose naudojama tokia pat valymo technologija kaip ir individualiuose biologinio valymo įrenginiuose.
Centralizuotas valymas
Centralizuotų arba pramoninių buitinių nuotekų valymu rūpinasi vandens tiekimo įmonės ir tai yra ištisi fabrikai, kuriuose naudojamos sudėtingos ir didelio našumo technologijos, valdomi sudėtingi procesai.
Buitinėse nuotekose tik 0,1 proc. jų tūrio yra kietos medžiagos, visa kita – vanduo. Biologinis nuotekų valymo būdas grįstas bakterijų, vadinamų aerobine mikroflora, gebėjimu skaidyti nuotekose esančias organines medžiagas. Mikroflora, esant pakankamai deguonies ir atitinkamai temperatūrai, maistui naudoja buitinių nuotekų kietąsias daleles bei skystį ir suskaido teršalus į vandenį, anglies dvideginį, nitritus, nitratus bei kitus junginius. Todėl kiekviename biologinio valymo įrenginyje be orapūtės, kuri tiekia orą, būtiną mikrofloros darbui, dar yra aeracinė kamera, antrinis nusodintuvas, srauto reguliatorius. Visa biologinio valymo įranga talpinama polipropileno kubile, kuris įkasamas į žemę ir sujungiamas su kanalizacijos vamzdžiu.
Biologiniai valymo įrnginiai
Į biologinius valymo įrenginius reikėtų žiūrėti kaip į gyvą organizmą, nes jie veikia tol, kol yra gyva teršalus neutralizuojanti mikroflora. Kaip negalima pamiršti prižiūrėti ir pamaitinti gyvūno, taip reikia nepamiršti ir biologinio valymo įrenginio - laiku išvežti likutinį dumblą, žiūrėti, kad nenutrūktų elektros energijos tiekimas orapūtei arba, jei tokie naudojami, laiku pakeisti filtrus. Taip pat į biologinius valymo įrenginius negalima išleisti chloruoto vandens, vandens su agresyviais skalbikliais. Tik tuomet biologinė valykla veiks pagal savo paskirtį neteršdama aplinkos.
Mažieji biologinio valymo įrenginiai parenkami pagal aptarnaujamą žmonių skaičių. Pagal nuotekų valymo hidraulines charakteristikas įrenginiai gali būti pratekamojo ir periodinio tipų. Pastarieji tinka tiems atvejams, kai didelis nuotekų srautas būna retsykiais, kai nevienodas jų pobūdis.
Biologinių (aeracinių) nuotekų valymo įrenginių rinkoje labai daug. Bene svarbiausias jų kokybės rodiklis yra nuotekų išvalymo laipsnis. Maži valymo įrenginiai turi pasiekti likutinę nuotekų taršą, kuri turi būti ne didesnė kaip 25 mg/l BDS 7 (BDS – ištirpusio deguonies kiekis, suvartojamas biocheminiam organiniam medžiagų oksidavimui per atitinkamą laiką), SM (skendinčių medžiagų) – 30 mg/l. Tačiau gali būti, kad, priklausomai nuo nuotekų priimtuvo, šie reikalavimai gali būti griežtesni.
Paprastai sertifikuotuose biologinio valymo įrenginiuose pasiekiamas pakankamai geras nuotekų išvalymo laipsnis ir išvalytos nuotekos atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Išvalytas nutekamasis vanduo – skaidrus ir bekvapis, todėl nuotekas po valymo galima išleisti į atvirus vandens telkinius ir papildoma filtravimo įranga nėra reikalinga.
Metinius biologinio valymo įrenginio eksploatacijos kaštus sudaro orapūtės, kuri dirba nuolat ir kurios galingumas, priklausomai nuo įrenginio pajėgumo, yra nuo 60 iki 120 W galios, elektros energijos sąnaudos ir kartą ar du per metus atliekamas perteklinio dumblo šalinimas, išsiurbiant asenizacinės mašinos pagalba.
Biologiniai-cheminiai valymo įrenginiai
Gaminami ir biologinio-cheminio valymo įrenginiai pritaikyti individualiems namams, gyvenvietėms. Jų veikimo principas grįstas dviem skirtingomis technologijomis: aktyviajame dumble gyvenantys mikroorganizmai išvalo nuotekas biologiškai, o cheminiai reagentai nusodina nuotekose esantį fosforą. Pastaroji medžiaga itin nepageidaujama išleidžiant išvalytas nuotekas į vandens telkinius, nes skatina eutrofikaciją – vandens žydėjimą.
Biologiniuose - cheminiuose valymo įrenginiuose nuotekų išvalymo laipsnis siekia 96-97 proc., tokio lygio nepasiekia kiti buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau jiems reikia pirkti cheminius reagentus ir papildyti, kai pasibaigia. Žinoma, tokio tipo įrenginiai brangesni, tačiau jie būna ir daugiau automatizuoti.
Renkantis bet kurio tipo valymo įrenginį žinotina, kad jeigu jo pajėgumas yra iki 5 kub. m nuotekų per parą, yra reikalavimas, kad tokiame įrenginyje azotas ir fosforas būtų išvalyti atitinkamai iki 25 ir 5 mg/l bendrojo azoto ir fosforo. Tobulėjant technologijoms, jau atsirado mažųjų biologinio valymo įrenginių, kuriuose fosforui išvalyti naudojami natūralūs probiotikai.
Jeigu nuotekos surenkamos iš kelių sklypų arba jei sklypo reljefas nelygus, tuomet tam, kad nuotekos sutekėtų į valymo įrenginį, pirmiausia jos surenkamos į nuotekų surinkimo rezervuarą ir pumpuojamos į valymo įrenginį. Nuotekų surinkimo rezervuaras arba talpa turi būti sandarūs, jų tūris parenkamas pagal surenkamų nuotekų kiekius. Surinkimo šulinyje montuojamas apskaičiuotam nuotekų kiekiui reikalingos galios siurblys. Specialūs nuotekų pumpavimo siurbliai turi smulkinimo mechanizmą, kuris susmulkina nuotekose pasitaikančias stambias frakcijas.
Nuotekų transportavimui gali būti naudojama vakuuminė sistema, kurios veikimas pagrįstas slėgių skirtumu. Iš gyvenamųjų namų nuotekos suteka į nuotekų surinkimo šulinį. Kai rezervuare susikaupia tam tikras nustatytas kiekis nuotekų, hidrostatinio slėgio, atsirandančio dėl pritekančių nuotekų, impulsas atidaro šulinyje įrengtą vakuumo vožtuvą ir šulinys ištuštinamas, o nuotekos vakuumo tinklais nuteka į vakuuminę stotelę, iš kurios siurbliais pumpuojamos į valymo įrenginį. Tokią sistemą patogu įrengti užstatytose teritorijose, nuotekoms surinkti didesniais atstumais.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
- tinkamai sukomplektuojame prekes;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.
