Ketinančius pasirinkti šildymą su šilumos siurbliu, kankina klausimas, ar tai nebus per brangu, kiek elektros naudoja šilumos siurblys?
Tai priklauso nuo kelių aplinkybių:
- Šilumos poreikio, reikalingo pastatui apšildyti iki norimos oro temperatūros. Tai savo ruožtu priklauso nuo pastato, langų sandarumo, sienų apšiltinimo, vėdinimo, t.y., nuo visuminių šilumos nuostolių;
- Šildymo sistemos efektyvumo;
- Šilumos siurblio efektyvumo.
Tad aiškiai matyti, kad šildymo sistema su šilumos siurbliu yra kompleksinis sprendimas ir jos efektyvumas priklauso nuo sudėtinių dalių.
Tikslūs namo ar pastato šilumos nuostoliai skaičiuojami kompiuterinėmis programomis, įvedant daugelį duomenų. Tą daro šildymo sistemų projektuotojai.
Bent apytikslius namo šilumos nuostolius rodo šilumos nuostoliai per atitvaras (langus, duris, sienas, stogą) ir per plyšius, kurie paprastai nematomi bei per vėdinimo sistemą, kuri būtina kiekviename pastate. Supaprastintai šilumos nuostolius per atitvaras skaičiuojami naudojant formulę:
Qk = U · A · (T2 - T1), kur:
Qk - bendri šilumos nuostoliai (W arba J / s)
U - visuminis šilumos perdavimo koeficientas (W/m² · K)
A – šildomų patalpų atitvarų paviršiaus plotas (m²)
T1 - lauko oro temperatūra (°C)
T2 - vidaus oro temperatūra (°C)
Net ir skaičiuojant supaprastintai, reikia žinoti atskirų atitvarų šilumos perdavimo koeficientus, kurie vienokie yra langų, kitokie sienų, stogo ir t.t. Panašiai, tik naudojant kitą formulę, skaičiuojami šilumos nuostoliai dėl vėdinimo ir nesandarumų. Iš viso to aišku, kad skaičiavimus reikia patikėti profesionalams. Naujų namų savininkai taip ir daro, šildymo sistemos projektas yra vienas iš namo techninio projekto dalių, kurį rengia ŠVOK specialistai.
Ar tinka šilumos siurblys sename name, kurio nei sienų nei langų šilumos perdavimo koeficientai nėra žinomi? Tokiu atveju galima vadovautis sunaudojamo kuro kiekiu. Kiek per šildymo sezoną sukūrenate malkų ar kitokio kuro? Sezoninį sukūrenamų malkų kiekį reiktų paversti energetine verte kilovatvalandėmis. Pavyzdžiui, laikoma, kad 1 kub. m beržinių malkų generuoja apie 3300 kWh. Savaime suprantama, kad tai priklauso nuo malkų sausumo, kokybės, bet skaičiuojame apytiksliai. Pagal tai, kiek kubų per sezoną sunaudojate malkų, žinosite apytikslį šiluminės energijos poreikį. Žinodami šilumos siurblio naudingo veikimo koeficientą – COP arba SCOP, galėsite spręsti, kiek šilumos jis pagamins nenaudodamas elektros energijos.
Kitas momentas, norint išsiaiškinti šilumos siurblio naudą, yra šildymo sistemos ypatumai. Šilumos siurblys efektyviau veikia esant žematemperatūrinei šildymo sistemai, kai momentinė atiduodama šilumnešio temperatūra nėra didelė. Tai reiškia, kad efektyviau veiks esant grindiniam šildymui. Pagal normas didžiausia leistina grindų paviršiaus temperatūra yra +29 laipsniai C, vonios kambaryje - +33 laipsniai C. Tad šilumos siurblio efektyvumas, tuo pačiu jo elektros sąnaudos, priklauso nuo to, kokią skaičiuosite į grindis (ar kitus šildymo prietaisus) paduodamo šilumnešio temperatūrą, nes ji turi būti aukštesnė nei grindų paviršiaus temperatūra. Laikoma, kad efektyviausiai šilumos siurblys veiks, jei į sistemą paduodama šilumnešio temperatūra bus apie + 35 laipsnius C, tačiau ne visada tokios pakanka. Esant grindiniam šildymui rekomenduojama skirtingose patalpose skaičiuoti skirtingą grindų paviršiaus temperatūrą. Taip pat šilumos siurblio efektyvumas, tiksliau jo galingumas ir tuo pačiu elektros sąnaudos, priklauso nuo šildomo ploto, lauko temperatūros ir jau minėtų namo šilumos nuostolių.
Tad net ir žvelgiant labai paviršutiniškai, vėl susiduriame su kompleksinių sprendimų būtinybe: kuo mažesnis šildymo poreikis, kuo žemesnė į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra, tuo efektyvesnis bus šilumos siurblio darbas, tuo mažiau jis naudos elektros energijos.
Kur yra ta riba, už kurios jau nebeapsimoka įsirengti šilumos siurblio sistemos, priklauso nuo tikslesnių skaičiavimų ir požiūrio. Jei tikslas yra švarus ir komfortiškas šildymas, neabejotinai šilumos siurblys yra pirmoje vietoje.
Na, ir vienintelis dalykas, kuriam nebūtinas kompleksinis sprendimas, o tik atitikimas esamoms sąlygoms – tai šilumos siurblio tipas, jo naudingumo koeficientas šaltam klimatui. Atkreipkite dėmesį, ar šilumos siurblio COP nurodytas šaltam klimatui, tokiu atveju jis turi būti žymimas SCOP santrumpa, koks kompresoriaus tipas ir kitos techninės savybės bei galingumas. Kad būtų galima įsivaizduoti, kokios galios gali prireikti šilumos siurblio, žinotina, kad, pavyzdžiui, neblogos būklės, apšiltintam C energinės klasės namui reikės apie 10-12 kW galios šilumos siurblio, o naujam A+ ar A++ klasės namui - 2,5- 1,5 kW galios. Karštam vandeniui ruošti keturių asmenų šeimai reikia pridėti apie 2-4 kW galios.
Verta kreiptis į specialistus, pateikti savo namo ar patalpų duomenis ir palyginti jų pasiūlymus. Nesirinkite iš pigiausių pasiūlymų – rinkitės kompetetingiausius, geriau pardavėjus ir įmones, kurios teikia visas paslaugas – nuo šilumos siurblio parinkimo iki montavimo paslaugų ir suteikia garantijas.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
- tinkamai sukomplektuojame prekes;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.
