Oro kokybė: rekuperacija, vėdinimas ir jonizacija

Rekuperacija

Rekuperacija sprendžia dvi problemas vienu metu – sistema tiekia šviežią ir švarų orą bei grąžina su patalpų oru išleidžiamą šilumą. Rekuperatoriuje iš lauko tiekiamas oras pašildomas išleidžiamo oro šiluma, tuo pačiu taupoma šilumos energija. Rekuperatoriuje yra oro filtrai, kurie išvalo tiekiamą orą nuo dulkių ir kitų nešvarumų. Tad įsirengus rekuperaciją turėsite vėdinimo sistemą ir taupysite šilumą. Yra apskaičiuota, kad įvertinus vien tik šilumos kiekį, kurį grąžina rekuperatorius, jis atsiperka per 6-10 metų. Nepamirškime ir gryno oro įtakos savijautai bei sveikatai. Skandinavijos šalyse rekuperacinė vėdinimo sistema yra privaloma, pas mus tik A+ ir A++ klasės pastatuose.

Norint įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą reikia paties agregato – rekuperatoriaus ir ortakių. Rekuperacija yra centralizuota vėdinimo sistema, įrangai patalpinti reikalinga vieta, todėl projektuojant labai svarbu numatyti, kur bus rekuperatorius, kaip bus išvedžioti ortakiai. Įrengti rekuperaciją jau eksploatuojamuose pastatuose sudėtingiau, nes reikalingas remontas.

Naujiems pastatams paprastai greta visų inžinierinių sistemų projektų rengiamas ir vėdinimo projektas, kuriame pagal patalpų tūrį nurodomi reikalingi oro kiekiai, kanalai ortakiams išvedžioti. Dažniausiai ortakiai slepiami sienų ar lubų ar grindų konstrukcijose. Projektuojant rekuperatoriaus vietą, reikia turėti omenyje, kad nors šiuolaikiniai rekuperatoriai yra kompaktiški, visgi jie veikdami skleidžia triukšmą. Triukšmo lygis nurodomas kiekvieno rekuperatoriaus charakteristikoje, žinotina, kad pagal Higienos normas gyvenamosiose patalpose rekomenduojama triukšmo galia turi būti ne didesnė kaip 40 dBA dieną ir 30 dBA naktį.

Rekuperatoriaus agregatą sudaro ventiliatoriai, oro filtrai, šilumokaitis, šildymo elementas (tenas), valdymo automatika.

Rekuperatorių tipai

Pagal šilumokuaičio tipą skiriami trys rekperatorių tipai: plokštelinis, rotacinis ir atskirų oro srautų rekuperatoriai.

Plokšteliniuose rekuperatoriuose oro srautai nesimaišo, priklausomai nuo šilumokaičio (keturkampis, šešiakampis), jų efektyvumas yra apie 80-95 proc. - t.y., į patalpas sugrąžina tokį išleidžiamos šilumos nuošimtį. Likusiam orui pašildyti naudoja elektros energiją.

Rotacinių rekuperatorių oro srautai maišomi, šilumos grąžinimas yra 80-90 proc., jų konstrukcija tokia, kad neužšąla šaltyje ir grąžina į patalpas dalį ore esančios drėgmės. Dėl oro srautų maišymosi į vėdinimo sistemą nerekomenduojama jungti vonios ir WC patalpų, iš jų oras turėtų būti šalinamas ir tiekiamas atskirais kanalais.

Atskirų oro srautų rekuperatoriai dažniausiai naudojami pramoniniuose objektuose, jie mažiau jautrūs šaltam orui, oro padavimo įrenginys gali būti montuojamas dideliu atstumu nuo ištraukimo įrenginio.

Gyvenamosioms patalpoms dažniausiai pasirenkami rotacinio arba plokštelinio tipo rekuperatoriai, jie yra itin kompaktiškų, galima sumontuoti ir virtuvėse. Pagrindiniai rekuperatoriaus pasirinkimo kriterijai turėtų būti: efektyvumas, triukšmo lygis, ekonomiškumas – kiek naudoja elektros energijos ventiliatorių ir teno darbui.

Ortakiai

Centralizuotai vėdinimo sistemai įrengti reikalingi ortakiai, rekomenduojama juos išvedžioti prieš apdailą. Ortakiai gaminami iš metalo arba didelio tankio poliuretano (plastiko), jie gali būti apvalūs, stačiakampiai, lygūs arba gofruoti, lankstūs arba montuojami iš tiesių dalių. Renkantis ortakius reikia atsižvelgti ne tik į jų skersmenį, kuris turi būti nurodytas projekte, bet ir higienos bei į triukšmo lygį, nes oras tekėdamas ortakiais sukelia pasipriešinimą ir garsą. Vidutinis oro srauto greitis ortakyje yra apie 3 m/s.

Metalinių ortakių vidus, kad nerūdytų, padengiamas plėvelė, kuri ilgainiui kaupia dulkes ir oro srauto švara tampa abejotina. Poliuretano ortakiai dengiami aliuminio folija, prie kurios nelimpa dulkės, jie lengvesni nei metaliniai ortakiai, geriau izoliuoja garsą, jiems nebūtina termoizoliacija.

Ventiliatoriai

Vėdinimo sistemos įrengimui kartais prireikia papildomų ventiliatorių, jie taip pat naudojami natūralaus vėdinimo sistemose. Ventiliatoriai gali būti ašiniai ir išcentriniai. Pirmieji naudojami tiesioginio oro išmetimo kanaluose, jie nėra galingi. Išcentriniai sukuria slėgį ir yra galingesni, naudojami kanaluose, kur yra oro pasipriešinimas, ortakių alkūnės ir pan.

Jei neaišku, ar pakaks ventiliatoriaus galios, galima rinktis ventiliatorių su reguliuojamais greičiais arba galingesnį. Aukštesnio lygio ventiliatoriai turi judesio, drėgmės, anglies dvideginio jutiklius ir veikia automatiškai. Renkantis bet kurį ventilaitorių verta atkreipti dėmesį į triukšmo lygio bei elektros sąnaudų rodiklius.

Decentralizuota ventiliacija

Jei nėra galimybės įsirengti centralizuotos vėdinimo sistemos, galima pasirinkti decentralizuotą gyvenamųjų patalpų ventiliaciją – tai reiškia kiekvieno kambario išorinėje sienoje įrengti oro pritekėjimo ir ištraukimo angas-kanalus. Arba galima viename kambaryje daryti pritekėjimo angą su pritekėjimo rekuperatoriumi, o kitame kambaryje su ištraukimo rekuperatoriumi, gausis kad oras cirkuliuos per visus namus ir butas ar namas bus gerai vėdinimas. Tokioje sistemoje montuojamas vadinamasis mini rekuperatorius su šilumokaičiu ir filtru. Įrenginys jungiamas prie elektros tinklo. Dažniausiai šilumokatis yra keraminė plokštelė, kuri šyla nuo išeinančio oro ir atiduoda šilumą įeinančiam. Kai kurių modelių mini rekuperatoriuose montuojamas tenas įeinančiam orui šildyti. Nors tokių mini rekuperatorių šilumogrąža nėra didelė, tačiau kartais jie yra išsigelbėjimas daugiabučiuose, kuriuose nėra centralizuoto vėdinimo, o į butus įsimetęs pelėsis reikalauja kardinalaus sprendimo. Renkantis mini rekuperatorių irgi reiktų atkreipti dėmesį į triukšmo lygį, kartais patalpose dėl jo skleidžiamo garso susidaro aidas.

Drėgmės surinkėjai

Sveikam patalpų mikroklimatui palaikyti kartais tenka naudoti drėgmės surinkėjus-sausintuvus. Jie gali būti profesionalūs pramoniniai (statybiniai) ir buitiniai. Jų galia parenkama atsižvelgiant į patalpų tūrį.

Pramoniniai galingesni, buitiniai būna mažesnio galingumo ir veikia tyliau, turi automatinę drėgmės lygio palaikymo funkciją. Oro sausintuvo veikimo principas pagrįstas šiltesnio nei patalpos oro išpūtimu. Šiltas oras sugeria aplinkos ore esančia drėgmę, ventiliatoriaus pagalba įtraukiamas ir kondensuojamas. Naudojamas ir kitoks veikimo principas, kai drėgnas patalpos oras įtraukiamas ventiliatoriaus pagalba, vėsinant iš jo pašalinama drėgmė, jis vėl pašildomas ir pučiamas atgal.

Langų rasojimo problemai pašalinti yra sukurti ir naudojami rankiniai drėgmę surenkantys siurbliai, drėgmei neleidžia kauptis sieniniai mini rekuperatoriai.

Gyvenamojoje aplinkoje rekomenduojama palaikyti 45-55 proc. santykinę oro drėgmę. Oro drėgmę rodo buitiniai temperatūros ir drėgmės matuokliai, kurie yra labai patogūs buityje, padeda nustatyti mikroklimato parametrus.

Oro drėkinimas ir jonizavimas

Šaltuoju metų laiku šildymo sistemos dažnai orą išdžiovina ir jį reikia drėkinti. Tam skirti oro drėkintuvai. Jų yra įvairių – nuo paprasčiausių vandens pripildomų talpų iki automatinių, kurie palaiko nustatytą drėgmės lygį. Automatinis drėkintuvas veikia ventiliatoriaus pagalba, kuris traukia sausą orą ir perleidžia jį per drėgną filtrą. Tuo pačiu oras yra išvalomas.

Po audros ore jaučiamas ypatingas švaros kvapas, kurį sukuria žaibų iškrovos ir deguonis su ozonu. Šis gamtos reiškinys panaudotas oro jonizatoriuose, kuriuose elektros iškrovos pagalba sukuriami neigiami jonai, anijonai. Pasklidę į patalpas jie pritraukia kvapus ir teršalus, taip išvalydami orą. Oro jonizatoriai naudojami medicinos įstaigose, ypač naudingi patalpose, kur veikia daug kompiuterių. Oro jonizatoriai yra atskiri prietaisai, jų technologija gali būti naudojama oro drėkintuvuose kaip papildoma atskira funkcija.

22C padės Jums: