Renovuojant seną ar statant naują namą elektros energijos gamybai verta rinktis nuosavą saulės elektrinę ir šilumos siurblį - šildymui bei karšto vandens ruošimui. Abi šios sistemos, sujungtos į vieną, užtikrina mažas elektros sąnaudas ir iš esmės nemokamą šilumą. Suprantama, pradinė investicija į dvi sistemas yra nemaža, bet ilguoju periodu ji tikrai atsiperka, juolab, kad galima gauti dalinę kompensaciją – tiek už saulės jėgainę, tiek už šilumos siurblį.
Skaičiuojama, kad iki 10 kW galios saulės jėgainės atsiperkamumo laikas yra 8-10 metų, o gavus paramą – 5-8 metai. Šie skaičiavimai atlikti, kai elektra kainavo 16 cnt už kWh. Pabrangus elektros energijai, atsipirkimo laikas dar daugiau sutrumpėja, dėl to 2022 metais Lietuvoje prasidėjo tikras saulės elektrinių įrengimo bumas.
Saulės elektrinės atsipirkimo laikas ir kaina priklauso nuo elektrinės galios, o ši savo ruožtu – nuo jūsų poreikių. Nustatant saulės jėgainės galią svarbiausias rodiklis – per metus suvartojamos elektros energijos kiekis. Norint apytikriai sužinoti reikalingą saulės elektrinės galią, reikia metinį jūsų namų ūkyje suvartojamos elektros kiekį padalinti iš 1000. Pavyzdžiui, jei per metus savo namų ūkyje suvartojate 2500 kWh, jums reikės 2,5 kW saulės elektrinės. Kiek fotovoltinių plokščių reikės ant stogo, priklauso nuo atskiro modulio galios – kuo ji didesnė, tuo mažiau reikės plokščių. Priklausomai nuo saulės modulių tipo, 10 kW saulės elektrinės plotas gali užimti nuo 50 kv.m iki 150 kv.m.
Tad net ant nedidelio stogo ploto galima įsirengti pakankamai galingą saulės elektrinę. Kartais dėl namo padėties, stogo konfigūracijos būna sudėtinga surasti tinkamą modulių tvirtinimo kampą, pasvirimo kampą horizonto atžvilgiu, kartais ant stogo krenta medžių šešėliai. Tokiu atveju verta paieškoti galingesnių modulių ir profesionalių projektuotojų, kurie tokias problemas išsprendžia. Naudodami įvairius duomenis, jie apskaičiuoja preliminarų saulės elektrinės pagaminamą elektros kiekį, nors labai tiksliai to padaryti negali. Priimta laikyti, kad Lietuvoje 1 kW galios elektrinė generuoja vidutiniškai apie 10 tūkst. kWh elektros energijos. Bet tai esant idealioms sąlygoms, tikras kiekis priklauso nuo daugybės faktorių. Nesunaudotą elektros energiją galima atiduoti pasaugoti į elektros tinklus ir atsiimti žiemą, kada jos reikia daugiau. Turintiems ne tik fotovoltinę jėgainę, bet ir šilumos siurblį, šildymas ir elektra gali kainuoti tik tiek, kiek kainuoja nuosavoje elektrinėje pagamintos elektros energijos pasaugojimo mokestis - šiuo metu jis yra 5 cnt, pagal poreikį galima rinktis iš kelių pasaugojimo planų.
Tokioms sąlygoms esant, t.y., turint nuosavą elektrinę, pigiausias ir pažangiausias šildymas yra šilumos siurblio gaminama šilumos energija.
Kalbant apie šilumos siurblius reiktų žinoti, kad bendras jų efektyvumo principas remiasi aplinkos, iš kurios jie ima energiją, ir šildymo sistemos temperatūromis: kuo aukštesnė temperatūra išgaunama iš aplinkos ir kuo žemesnė šilumnešio temperatūra šildymo sistemoje, tuo šilumos siurblio veikimas efektyvesnis.
Daugelis esame girdėję apie geoterminius šilumos siurblius. Jie yra patys efektyviausi, t.y., pagamina daugiausia šilumos. Geoterminė šilumos energija, lyginant su oras-vanduo ar oras-oras šilumos siurblių išgaunama energija yra 30-40 proc. pigesnė, šių šilumos siurblių tarnavimo laikas pakankamai ilgas. Tačiau tokio siurblio įrengimas yra gana didelė investicija, grunte būtinas gręžinys arba horizontalus vamzdynas kolektoriui išvedžioti. Kadangi tam tikrame gylyje žemės temperatūra yra pastovi, šilumos siurblys dirba efektyviau. Be to, geoterminis šilumos siurblys vasarą gali vėsinti patalpų orą beveik nenaudodamas elektros energijos – tik tiek, kiek reikia siurblio darbui.
Daugelis naujų, sandarių ir šiltų būstų savininkų renkasi oras-vanduo šilumos siurblį. Tai optimalus variantas tiek pradinės investicijos, tiek komforto požiūriu. Jeigu šilumos poreikis nėra labai didelis, jei įrengtas grindinis šildymas, toks šilumos siurblys yra geriausias pasirinkimas. Oras-vanduo šilumos siurblių technologijos labai ištobulėjo, dabar jie, sunaudodami 1 kWh elektros, gali pagaminti apie 4 kW šilumos energijos, veikia lauke esant iki -20 laipsnių C šalčio. Oras-vanduo šilumos siurblio darbinė šilumnešio temperatūra gali būti 60-70 laipsnių C, todėl jie tinkami ir radiatorinei šildymo sistemai. Jų būna įvairios galios, su integruotu vandens šildytuvu, su vėsinimo funkcija, automatiškai valdomų per Wi-Fi ir pan.
Oras–vanduo šilumos siurblio sistemą sudaro išorinis ir vidinis blokai, sujungti kabeliu. Išorinis blokas veikia garsiau nei šaldytuvas, parenkant jo vietą tai reikia turėti omenyje. Taip pat būtinas atitirpinimas bei kondensato nuvedimas nuo išorinio bloko, nes per didelius šalčius apšąla. Kadangi dabar labai šaltų dienų būna nedaug, tai nesudaro problemos. Taip pat reiktų žinoti, kad žemėjant lauko temperatūrai, mažėja šilumos siurblio oras-vanduo galia. Tačiau ne visų vienodai. Vienų gamintojų šilumos siurbliai esant lauke -20 laipsnių C temperatūrai praranda kone pusę savo galios, kitų – apie 10-20 proc. Todėl svarbus momentas renkantis oras-vanduo šilumos siurblį yra nesuklysti pasirenkant siurblio gamintoją. Nes, kuo daugiau šilumos siurblys praras šaltomis dienomis, tuo daugiau elektros naudos kaitinimo elementas – vadinamasis tenas. Todėl gana ženkliai skiriasi skirtingų gamintojų šilumos siurblių sunaudojami elektros energijos kiekiai.
Tiek renkantis, tiek instaliuojant šilumos siurblį bei šildymo sistemą labai svarbu išgirsti profesionalų nuomonę. Nepasikliaukite vien atsiliepimais Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
- tinkamai sukomplektuojame prekes;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.
