Filtras rekuperatoriui - kaip automobilio variklio oro filtras. Be oro filtro variklis gal ir veiks, bet automobilis važiuos neilgai – tiesiog užsiterš jo dalys. Automobilyje variklio oro filtras svarbus sklandžiam ir ilgam variklio darbui, o rekuperatoriaus oro filtras yra elementas, kuris lemia oro kokybę patalpose, o tai savo ruožtu turi didžiulę įtaką mūsų savijautai ir sveikatai. Kitaip sakant, be oro filtro rekuperatoriaus veikimas būtų nevisavertis. Rekuperatorių gamintojai savo gaminiuose naudoja du filtrus – oro tiekimo ir oro šalinimo.
Oro tiekimo filtras sugaudo aplikos, iš kurios imamas oras, teršalus, kietąsias dalelytes, dulkes, suodžius, dūmus, žiedadulkes, daleles iš automobilių išmetimo dujų, neleidžia užsiteršti ortakiams. Kai kurie filtrai, kurių medžiaga prisotinta sidabro jonais, pasižymi dar ir antibakteriniu ir/ar antivirusiniu veikimu.
Oro šalinimo filtras turi kitą paskirtį – jis sulaiko iš patalpų šalinamo oro teršalus ir rekuperatoriaus šilumokaičiui, prailgina rekuperatoriaus mechanizmų darbą.
Pagal savo konstrukciją rekuperatorių filtrai būna kasetiniai, kai filtravimo audinys talpinamas plastiko arba kieto kartono rėmuose, kišeniniai filtrai primena kišenės formą su standžiu apvadu viršuje, dar būna paneliniai arba plokštuminiai, kurie dažniausiai talpinami į cinkuoto plieno rėmus. Pastarieji dažniausiai yra skirti pramonės, medicinos įstaigoms, laboratorijoms, jų našumas ir filtravimo klasė yra labai aukšti, tradiciniams buitiniams rekuperatoriams toks filtravimo lygis nereikalingas, nes būtų per brangus. Buitiniai namų ūkiams skirti rekuperatorių filtrai dažniausiai yra kasetiniai.
Rekuperatorių filtruose teršalų sulaikymo funkciją atlieka orui laidi neaustinė medžiaga. Tai specialus poliesterio audinys, kuris būna sugofruotas, kad susidarytų didesnis oro praėjimo plotas. Audinys sulaiko kietąsias daleles ir kitus teršalus bei kvapus. Dalelių sulaikymo efektyvumas arba filtravimo klasė priklauso audinio tankio, pluošto struktūros ir kt. Beje, daugelis mano, kad neaustinė medžiaga yra plastiko atmaina - nesuyranti ir teršia aplinką. Tai netiesa, skirtingai nuo plastiko neaustinės medžiagos suyra vidutiniškai per 5 metus, lauke dar greičiau.
Svarbiausiais rekuperatoriaus oro filtro parametras yra filtravimo efektyvumas, kurį rodo filtro klasė ir kuri savo ruožtu priklauso nuo naudojamo audinio.
Filtravimo efektyvumas anksčiau būdavo klasifikuojamas pagal EN 779 standartą, kuriame buvo 9-ios filtrų klasės, žymimos raidėmis F,M,G, o skaičiai prie raidžių žymėjo sulaikomų dalelių kiekius.
2018 metais tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) sukūrė naują pasaulinį standartą ISO16890, kuriame apibrėžta vėdinimo sistemose naudojamų oro filtrų klasifikacija atsižvelgiant į daleles, kurių dydis yra nuo 0,3 iki 10 makrometrų (μm). Naujasis standartas, įsigaliojęs 2018 m. rugpjūtį, pakeitė Europos standartą EN 779. Naujuoju standartu buvo įteisintas unikalus pasaulinis standartas, kuriame filtrų efektyvumas suskirstytas į 4 klases pagal filtro veikimą, susijusį su trimis skirtingomis dalelių frakcijomis ir su tikslesne sulaikomų dalelių procentine dalimi, rodančia visapusišką filtro efektyvumą. Tai pačias smulkiausias daleles galintis sulaikyti filtras ePM1, stambesnes - ePM2,5, dar didesnes - ePM10 ir stambiųjų dalelių filtras (Coarse). Minimalus filtro efektyvumas kiekvienoje grupėje gali būti 50%, kiti sulaikomų dalelių procentiniai kiekiai apvalinami 5 % tikslumu nuo 50 % iki 95 %. PM - atitinkama kietųjų dalelių frakcija.
- Stambių dalelių filtras < 50 % PM10
- ePM10 ≥ 50 % PM10
- ePM2.5 ≥ 50 % PM2.5
- ePM1 ≥ 50 % PM1
Kadangi naujasis filtrų efektyvumo žymėjimas įteisinamas palaipsniui, daugelio filtrų techninėje charakteristikoje dar nurodomas ir senasis, ir naujasis efektyvumo standartas. Pavyzdžiui, nurodoma, kad filtro klasė yra F7/ePM1 60%. Tai reiškia, kad filtras sulaiko 60 proc. pačių smulkiausių 0,3 ≤ x ≤ 1 μm kietųjų dalelių. Oro šalinimo filtras paprastai būna žemesnio efektyvumo nei oro tiekimo filtras, dažniausiai abu filtrai komplektuojami kartu.
Kad būtų galima paprasčiau orientuotis filtrų efektyvumo klasėse, galima naudotis naujų ir senų standartų lentele:
ePM1 |
ePM2,5 |
ePM10 |
Stambios dalelės |
||||
95 % |
F9 |
95 % |
F7 |
95 % |
M6 |
95 % |
G4 |
90 % |
90 % |
90 % |
90 % |
||||
85 % |
85 % |
85 % |
85 % |
||||
80 % |
80 % |
80 % |
80 % |
||||
75 % |
F8 |
75 % |
75 % |
75 % |
|||
70 % |
70 % |
70 % |
70 % |
||||
65 % |
F7 |
65 % |
65 % |
65 % |
|||
60 % |
60 % |
M6 |
60 % |
M5 |
60 % |
||
55 % |
55 % |
55 % |
55 % |
G3 |
|||
50 % |
50 % |
50 % |
50 % |
Nors mažiausios kietosios dalelės nematomos, bet jos yra pačios pavojingiausios, nes per kvėpavimo takus prasiskverbia į plaučių alveoles. Taip pat kenksmingos ir stambesnės kietosios dalelės, jos per kvėpavimo takus pasiekia bronchus. Tam, kad rekuperatoriaus filtras efektyviai sulaikytų ore esančias kietąsias dalelytes, būtina filtrą keisti vidutiniškai 4-6 kartus per metus. Tai vidutinis filtrų keitimų skaičius, jis priklauso nuo namo aplinkos, rekuperatoriaus naudojimo intensyvumo, namo dydžio ir patalpų švaros. Kai kuriuose rekuperatoriuse būna filtro keitimo indikatorius – filtrui užsiteršus, užsidega lemputė ar atsiranda priminimas valdymo ekrane. Techninėje filtro charakteristikoje nurodomi filtrų matmenys ir rekuperatorių modeliai, kuriems jie tinka.
Filtrai yra vienkartinio naudojimo, jų negalima plauti ir vėl naudoti, nes teršalų dalelės yra tokios mažos, kad jų neišskalbsime nė su geriausiomis skalbimo priemonėmis.
Daugelio gamintojų rekuperatoriuose filtrų keitimo procedūra gana paparasta – atidaromos durelės, išimamas filtro rėmelis ir įstatomas naujas.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią prekę;
- tinkamai sukomplektuojame prekes;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.