Ar mūsų namus pasiekiantis geriamasis vanduo geros kokybės?
Tai klausimas, kuris jaudina daugelį žmonių. Laimė, Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo, skirtingai nuo daugelio kitų šalių, imamas ne iš upių, o išgaunamas iš giluminių gręžinių.Vandenvietės yra valstybinės ir kontroliuojamos. Vandens kokybę reglamentuoja LR „Geriamojo vandens įstatymas“ ir Higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Kaip rašoma „Geriamojo vandens įstatyme“:
"geriamuoju vandeniu laikomas neparuoštas ar paruoštas vanduo, įskaitant šaltinio vandenį, skirtas gerti, virti, ruošti maistui ar naudoti kitoms buities reikmėms gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, cisternos, buteliais ar kita tara, taip pat bet koks vanduo, maisto tvarkymo subjektų naudojamas žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai."
Geriamojo vandens sudėties cheminiai rodikliai turi atitikti Higienos normoje pateiktas ribines vertes. Minėtoje Higienos normoje yra pateikta lentelė su 25 cheminių elementų ribinėmis vertėmis.
Geležies kiekis geriamajame vandenyje nėra reglamentuojamas, geležies rodiklis laikomas indikatoriniu, t.y. papildomu rodikliu, „vertinamu tik stebėsenos tikslais, siekiant kad būtų išvengta pavojaus žmonių sveikatai ir laiku imamasi Geriamojo vandens įstatyme nustatytų taisomųjų veiksmų“.
Pagal minėtą Higienos normą, normali geležies koncentracija geriamajame vandenyje yra 200 µg arba 0,2 mg/l. Jeigu ši norma viršijama, vanduo turi specifinį skonį ir kvapą, vandens spalva - rudą ar rusvą atspalvį, gali būti juntamas supuvusio kiaušinio kvapas, tokiame vandenyje gali būti per daug mangano, kitų cheminių elementų. Ne nuolat vartojamas toks vanduo nėra kenksmingas, bet nuolatinai jį vartoti nemalonu, jis neskanus, lieka žymės ant indų, paruduoja skalbiniai, rudos spalvos geležies nuosėdomis pasidengia santechnikos prietaisai, vamzdynas.
Geležies perteklius geriamajame vandenyje yra stebimas ne visose, o tik dalyje Lietuvos vandenviečių, individualių gręžinių. Ypač geležingas vanduo yra daugelyje vietovių aplink Vilnių. Lietuvos geologijos tarnybos vykdomos požeminio vandens stebėsenos metu 2011 metais buvo tirta 220 –ies šaltinių cheminė vandens sudėtis, maždaug kas aštuntame pastebėta per didelė geležies koncentracija.
Tad ką daryti, jei netenkina geriamojo vandens kokybė, jei įtariate, kad jūsų vanduo yra perdaug geležingas?
Jeigu nesate tikri, kad vandens kokybė prasta dėl geležies, pirmiausia reiktų vandens mėginį ištirti laboratorijoje, jos veikia beveik prie visų vandens tiekimo įmonių, turi Lietuvos geologijos tarnyba.
Žinoti cheminę vandens sudėtį naudinga dėl to, kad tokiu atveju galima tikslingai parinkti vandens filtrą, nepermokėti už nereikalingas jo funkcijas. Pavyzdžiui, jeigu geležies kiekis vandenyje nedidelis, jį galima pašalinti osidaciniu filtru, be cheminių reagentų. Osidaciniame filtre geležies šalinimas vyksta natūraliu būdu, panaudojant natūralų dvivalentės geležies jungimąsi su oru ir virtimu trivalentės geležies nuosėdomis. Iškritusios nuosėdos nesudėtingai pašalinamos filtro užpidu. Oksidaciniai filtrai nėra brangūs, jie greitai atsiperka.
Vandens filtrų yra įvairaus sudėtingumo, filtruojančių vienokias ar kitokias medžiagas, įvairaus pajėgumo. Dar kartą akcentuojame, kad labai svarbu žinoti cheminę vandens sudėtį, nes filtrai parenkami ne tik pagal tam tikrus elementus, bet ir pagal jų kiekius vandenyje. Todėl kreipkitės į 22C nemokamų konsultacijų telefonu, patarsime ir parinksime geriausiai jūsų vandenį valantį filtrą.
22C padės Jums:
- nemokamai konsultuojame;
- padedame išsirinkti būtent JUMS tinkamiausią įrangą;
- tinkamai sukomplektuojame įrangą;
- rekomenduojame JUMS geriausią montuotoją;
- nemokamai padedame užpildyti paraišką APVA.
